|
Popieius BENEDIKTAS XVI
Tyla ir odis – evangelizacijos kelias
inia 46-osios Pasaulins visuomens komunikavimo priemoni dienos (2012 05 20) proga
Brangs broliai ir seserys!
Artjant Pasaulinei visuomens komunikavimo priemoni dienai, noriau pasidalyti su jumis mintimis apie vien mogikojo komunikavimo aspekt, kuris, nors ir labai svarbus, danai umirtamas ir ypa primintinas iandien. Tai santykis tarp tylos ir odio. Siekiant autentiko dialogo ir tvirto moni suartjimo, iedu komunikavimo momentai turi bti subalansuoti, vienas kit keisti ir papildyti. Kai tyla ir odis vienas kit alina, komunikavimas suprastja arba todl, kad tam tikru mastu kurtina, arba todl, kad kuria alt aplink; ir prieingai, kai jie vienas kit papildo, komunikavi-mas tampa vertingesnis ir reikmingesnis.
Tyla yra esminis komunikavimo elementas ir be jos turiningi odiai neegzistuoja. Tyloje geriau girdime ir pastame patys save, gimsta ir pltojasi mintis, aikiau suprantame, k norime pasakyti, arba, ko laukiame i kito, apsisprendiame, kaip save ireikti. Tyldami leidiame kitam asmeniui kalbti, save ireikti ir neprisiriame prie savo odi bei idj j tinkamai neistat akistaton su kitais. Taip atsiveria abipusio siklausymo erdv ir tampa galimas pilnatvikesnis mogikasis ryys. Pavyzdiui, btent tyloje rutuliojasi autentikiausi komunikavimo tarp vienas kit mylini asmen momentai: gestai, veido iraika, kno enklai, atskleidiantys asmen. Tyloje ypa intensyviai reikiasi diaugsmas, rpestis ir kania. Vadinasi, i tylos kyla reiklesnis komunikavimas, aprpiantis jautrum ir gebjim siklausyti, danai parodant ryi mast ir prigimt. Ten, kur gausu ini ir informacijos, tyla btina tam, kas svarbu, nuo to, kas nenaudinga ir antraeilika, atskirti. Nuodugnus apmstymas padeda mums suvokti ry tarp vyki, kurie i pirmo vilgsnio neatrodo susij, vertinti ir analizuoti inias, o tai leidia pasidalyti apmstytomis bei dalykikomis nuomonmis ir siekti autentiko bendro painimo. Todl btina sukurti tam palanki aplink, savotik „ekosistem“, kurioje darniai dert tyla, odis, vaizdai ir garsai.
Dabartin komunikavimo dinamika orientuota klausimus iekant atsakym. Daugeliui moni, iekani patarim, pasilym, informacijos, atsakym, komunikavimo ieities takas yra paiekos mainos ir socialiniai tinklai. Ms laikais iniatinklis vis labiau tampa klausim ir atsakym vieta; negana to, iuolaikinis mogus danai bombarduojamas atsakymais klausimus, kuri pats niekada nekl, ir poreikius, kuri niekada nejaut. Tyla yra brangus turtas, padedantis orientuotis toki gaunam stimul bei atsak jroje, atpainti tikrai svarbius klausimus ir sutelkti juos dmes. Sudtingame ir margame komunikavimo pasaulyje daugelis domisi mogaus egzistencijos galutiniais klausimais: kas a? K galiu painti? K turiu daryti? Ko galiu tiktis? Svarbu tokius klausimus formuluojantiems monms atverti galimyb leistis gil dialog, kur sudaryt odiai, keitimasis nuomonmis, bet sykiu ir kvietimas apmstym ir tyl, kuri kartais bna ikalbingesn negu skubotas atsakymas ir leidia klausjui sigilinti save bei atsiverti tam atsakymui, kur Dievas ra mogaus ird.
Nepaliaujamas klausim srautas galiausiai rodo nerim mogaus, kuris nuolatos ir mauose, ir dideliuose dalykuose ieko tiesos, suteikianios jo egzistencijai prasm ir vilt. mogaus netenkina paprastas ir tolerantikas pasikeitimas kritinmis nuomonmis ir gyvenimo patirtimi: visi iekome tiesos ir to troktame ypa ms laikais, nes „keisdamiesi informacija, mons jau dalijasi savimi, savo poiriu pasaul, savo viltimis, idealais“ (inia 2011 m. Pasaulins visuomens komunikavimo priemoni dienos proga).
Dmesys skirtinas vairioms iniatinklio svetainms, programoms ir socialiniams tinklams, galintiems iandieniam mogui padti susimstyti ir kelti autentikus klausimus, bet kartu ir bti tylos ir maldos, meditacijos ar dalijimosi Dievo odiu erdvmis. Esmingai sutrauktais glaustais sakiniais, danai ne ilgesniais nei Biblijos eilut, galima ireikti gili mini, jei neumirtama puoselti savo vidinio gyvenimo. Nestebtina, kad vairiose religinse tradicijose vienatv ir tyla laikomi tinkamomis erdvmis padti monms atrasti patiems save ir ties, kuri visiems daiktams suteikia prasm. Biblinio apreikimo Dievas kalba ir be odi: „Kaip rodo Kristaus kryius, Dievas kalba ir savo tyla. Dievo tyla, visagalio Tvo tolybs patyrimas, yra Dievo Snaus, siknijusio odio, emikojo kelio esmingai svarbi atkarpa. <...> Dievo tyla yra tarsi anksiau tart odi tsa. Tomis tamsiomis akimirkomis jis kalba per tylos slpin“ (Posinodinis apatalikasis paraginimas Verbum Domini, 21 [2010 09 30]). Kryiaus tyloje kalba ikalbinga Dievo meil, kuri yra didiausia dovana. Po Kristaus mirties em tyli, o Didj etadien, kai „Karalius miega ir siknijs Dievas prikelia tuos, kurie miegojo nuo ami“ (plg. Didiojo etadienio Aurin), nuskamba meils monijai kupinas Dievo balsas.
Kai Dievas tyloje kalba mogui, mogus tyloje atranda galimyb kalbtis su Dievu ir apie Diev. „Mums reikia tyljimo, virstanio kontempliacija, kuri leidia engti Dievo tyl ir patekti ten, kur gimsta Dievo odis, atperkantis Dievo odis“ (Pamokslas per v. Miias su Tarptautins teologijos komisijos nariais 2006 m. spalio 6 d.). Ms kalbjimas apie Dievo didyb visada lieka nepakankamas ir tada atsiveria erdv tyliai kontempliacijai. I tos kontempliacijos visa savo vidine galia iauga misijos neatidliotinumas, pareigojanti btinyb skelbti, „k matme ir girdjome“, kad visi bt bendrystje su Dievu (plg. 1 Jn 1, 3). Tyli kontempliacija panardina Meils versm – Meils, kreipianios mus artim, kad pajustume jo skausm ir pasilytume jam Kristaus vies, Jo ini apie gyvenim, Jo visikos meils, kuri gelbi, dovan.
Tylioje kontempliacijoje aminasis Dievo odis, per kur buvo sukurtas pasaulis, tampa dar aikesnis, atsiveria iganomasis planas, Dievo gyvendinamas visoje monijos istorijoje odiais ir darbais. Vatikano II Susirinkimas primena, kad „t apreikimo plan Dievas vykdo artimai tarpusavyje susijusiais veiksmais ir odiais, kad iganymo istorijoje jo atlikti darbai atskleist ir patvirtint tai, ko mok ir k ireik odiais, o odiai skelbt darbus ir aikint juose gldint slpin“ (Dei Verbum, 2). Šio iganomojo plano virn yra Jzus i Nazareto, viso Apreikimo perteikjas ir pilnatv. Jis parod mums tikrj Tvo veid, savo kryiumi ir prisiklimu i nuodms ir mirties vergovs ived Dievo vaik laisv. Ramyb mogaus irdiai suteikti galintis atsakymas mogaus pagrindin klausim dl prasms surandamas Kristaus slpinyje. Kaip tik i to Slpinio randasi Banyios misija ir kaip tik tas Slpinys spiria krikionis skelbti vilt ir iganym, liudyti t meil, kuri skatina mogaus kilnum ir statydina teisingum bei taik.
odis ir tyla. Mokytis komunikavimo reikia mokytis ne tik kalbti, bet ir klausytis bei kontempliuoti, o tai ypa svarbu skelbiantiems Dievo od: tyla ir odis yra esminiai ir neatsiejami Banyios komunikacins veiklos naujaip skelbiant Krist iandieniame pasaulyje elementai. Vis evangelizacin Banyios darb per komunikavimo priemones patikiu Marijai, kuri tyloje „klausosi odio ir leidia jam suveti“ (plg. Malda per jaunimo susitikim Lorete, 2007 09 01–02).
Vatikanas, 2012 m. sausio 24 d., Šv. Prancikaus Salezo vent
BENEDICTUS PP. XVI
_______________________________________________ „Banyios inios“ 2012 m. Nr. 4
|